Apie patyčias žiniasklaidoje

Prezidentas susirūpino vaikų dvasine sveikata, Respublika

2007  2006   2005

Autorius: Alia Zinkuvienė, data: 2007 04 17
Tiražas: 36565; Rubrika: Lietuva

Prezidentas Valdas Adamkus įsitikinęs, kad Lietuva stengiasi atsikratyti savižudybių skaičiumi garsėjančios valstybės šlovės. Tai įgyvendinti padėtų nauja valstybinė psichikos sveikatos strategija, bet ją įgyvendinsiančios žinybos turi kuo greičiau rasti bendrą kalbą.
Vakar prezidentas Valdas Adamkus pirmą kartą apsilankė viešosiose įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose, kurios susiduria su jaunuoliais, patekusiais į krizines situacijas. Jaunimo psichologinės paramos centre surengtoje apskritojo stalo diskusijoje šalies vadovas teigė, kad galimybė pažaboti psichikos sveikatos sutrikimų epidemiją yra, tik būtina suvienyti valstybinių įstaigų ir bendruomenės pastangas ir tikslingai naudoti šiai problemai spręsti skirtas lėšas.
Didžiausias trūkumas, V. Adamkaus įsitikinimu, buvo tas, kad nebuvo aiškios valstybinės politikos vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos klausimu, o ministerijos ir kitos vaikų teisėmis, nusikalstamumo prevencija besirūpinančios tarnybos dirbo atskirai ir savo veiksmų nederino tarpusavyje. Iki šiol didžiausią iniciatyvą sprendžiant vaikų ir jaunimo dvasi nes krizes rodė visuomeninės organizacijos. V. Adamkaus nuomone, į šių problemų sprendimą turi investuoti ir valstybė.
"Gyvenimas keičiasi ne taip greitai, kaip norėtume, - pripažino šalies vadovas. - Kol valstybė sudarys jaunajai kartai priimtinas gyvenimo sąlygas, turėsime daug tragiškų pavyzdžių, palūžusių žmonių, kuriems bus reikalinga pagalba. Dabar, kai Seimas priėmė Valstybinę psichikos sveikatos strategiją, suderinę tarpžinybinį bendradarbiavimą, judėsime pirmyn".
Jungtinių Tautų Vaikų teisių komiteto nario Vilniaus universiteto doc. Dainiaus Pūro teigimu, vaikai ir jaunimas strategijoje minimi kaip prioritetinė grupė, kuriai reikalinga pagalba. Strategija orientuota į modernias klinikinės ir prevencinės pagalbos formas. Bet tai dar tik politinis dokumentas be jokių skaičių.
"Dabar labai svarbu, kaip jis bus išdėstytas į konkrečias programas, kiek bus skirta lėšų ir kur jos bus naudojamos, - pabrėžė D. Pūras. - Iki šiol buvo linkstama į vadinamąsias kietas investicijas -pastatus, įrangą. O šioje srityje svarbesnės yra investicijos į žmogiškuosius išteklius, įvairias psichologinės pagalbos formas".
Paulius Skruibis, Vilniaus jaunimo linijos direktorius.
Vaikui pagalbos reikia tuo metu, kai jis išgyvena sunkumus, o ne po savaitės ar dviejų, kai jis iš anksto užsirašęs pas kitame mieste dirbantį specialistą galės gauti konsultaciją. Paskambinęs pagalbos telefonu ar parašęs elektroninį laišką, vaikas gauna atsakymą tuojau pat. Į mūsų jaunimo centrą galima užeiti tiesiog iš gatvės, be jokios išankstinės registracijos. O kiek valstybės finansuojamų įstaigų tokią pagalbą teikia?
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kurioje savižudybių skaičius vienas mažiausių Europoje, psichologinės pagalbos telefonų linijose dirba keliasdešimt tūkstančių savanorių. Lietuvoje Jaunimo linijoje jų vos 100.

Grįžti Viršus