Apie patyčias žiniasklaidoje

Nauja mada - internete platinti mokyklinių egzekucijų vaizdo įrašus, Delfi.lt

2007  2006   2005  

Autorius: Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt, data: 2007 03 23
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Internetu siuntinėti mokykloje ar po pamokų mobiliaisiais telefonais nufilmuotus muštynių ar kitų egzekucijų vaizdo įrašus Lietuvos moksleiviams tampa įprasta "pramoga". "Jei anksčiau tuo užsiimdavo 6-11 klausių vaikinai, pastaruoju metu užsikrečia vis daugiau mergaičių", - DELFI teigė Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Laurynas Kindelis. Pasak moksleivio, lietuviškų mokyklinio smurto vaizdų galima rasti bet kurioje jaunimo pokalbių svetainėje, kuri priima lankytojų filmuotą medžiagą.
Vienas toks vaizdelis "įkrito" ir į DELFI pašto dėžutę. Jame mobiliuoju telefonu nufilmuota, kaip vienoje iš Suvalkijos mokyklų paauglės mergaitės kitų akivaizdoje daužo, įžeidinėja, spardo, verčia klauptis ir visų iš eilės atsiprašinėti "prasikaltusią" bendraamžę.
Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos pareigūnai DELFI teigė negavę pranešimų apie panašų smurto atvejį, o du iš jų pripažino iš viso negirdėję apie tai, kad paaugliai filmuoja muštynes ir siuntinėja jų įrašus.
"Ši mada atsirado iš karto po to, kai išplito filmuojantys mobilieji telefonai. Siužetai iš esmės tokie pat - tai fizinio, psichologinio smurto demonstravimas. Jo platinimui internete atviras kelias", - sakė L.Kindelis.
Pasak moksleivio, interneto svetainių kūrėjai nuo tokių dalykų atsiriboja parašydami, kad neatsako už skaitytojų atsiųstų failų turinį ir taip iš situacijos išsisuka.

Pareigūnams naujiena

Paklaustas, kokiuose regionuose tokie filmavimai labiausiai paplitę, mokinys sakė, kad visoje Lietuvoje. "Tačiau jei anksčiau paprastai tuo užsiėmė berniukai, dabar labai dažnai pasitaiko ir mergaičių. Agresija didėja".
Mokinių parlamento nuomone, šią problemą reikėtų bandyti spręsti aukščiausiu lygiu, per Informacinės visuomenės plėtros komitetą Seime. "Pagrindinis būdas, užkirsti netinkamo turinio informacijos plitimui – per informacines sistemas ar nuobaudas mokiniams, nors juos būtų labai sunku sugaudyti", - pripažino L.Kindelis.
Kaip DELFI teigė Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro elektroninių nusikaltimų skyriaus viršininkas Markas Marcinkevičius, pranešimai apie tokius atvejus jo vadovaujamo skyriaus nėra pasiekę ir pareigūnams "nelabai žinomi".
"Jei tokie dalykai vyksta, kyla klausimas, ar tai kriminalas kažkoks. Jei vyksta muštynės, chuliganizmas gal ir yra, o tas platinimas – abejoju, ar bus kažkoks kriminalas", - sakė pareigūnas.
Mokinių parlamento vadovo nuomone, policija negali nežinoti apie tokius dalykus, tačiau problemos nesiryžtama jos spręsti arba viskas nuleidžiama juokais.
"Kadangi nėra jokių sankcijų, mokiniai drąsiai sau filmuoja ir siuntinėja tokius vaizdus", - pridūrė L.Kindelis.

Nebaudžiamumo iliuzija

Kodėl mokiniai filmuoja ir siuntinėja muštynių vaizdus, nebijo viešintis ir kaip į smurtą reaguoja tokios informacijos žiūrovai, DELFI klausė Paramos vaikams centro vadovės Aušros Kurienės.
DELFI: Kodėl paaugliai nori viešinti psichologinio ir fizinio smurto prieš bendraamžius vaizdus?
A.Kurienė: Smurtas susijęs su jėgos pajautimu ir galios demonstravimu. Sunku pasakyti, kiek tai darantys mokiniai sąmoningi, tačiau paviešinti savo stiprybę, taip vadinamą galią ir vertę – labai svarbus momentas.
DELFI: Atrodo, jie net nebijo būti demaskuoti – vaizdo medžiagoje aiškiai matyti veidai, girdėti keiksmai ir grasinimai.
A.Kurienė: Galime prisikurti visokių versijų, ką tai galėtų reikšti, tačiau šnekantis su konkrečiais vaikais gali paaiškėti, kad tai – ne visai apie juos.
Drastiškas, agresyvus elgesys dažniausiai savyje turi slaptą motyvą gauti pagalbą, dėmesį, rūpestį. Savisaugos instinktas nesuveikia, nes, tiesą sakant, gal niekada ir nebuvo išugdytas. Gal tie vaikai patys nesijautė esantys labai saugūs, kai reikia gaunantys pagalbą.
Būna, kad vaikas nueina į parduotuvę ir apsivagia vien todėl, kad tėvas galų gale ateitų ir su juo pasikalbėtų. Sąmoningai jis sau tokio tikslo niekada nesuformuluotų, nepasakytų, kad pats sau nori pagalbos.
Nors gali būti, kad smurtaujantis vaikas tiesiog piktas ir "deda ant visų". Tada nebesuveikia jokie savisaugos instinktai.
Kita vertus, mes visi skaitome, šnekame, piktinamės nusikaltėlių nebaudžiamumu. Dažnas paauglys turi iliuziją, kad jis nepagaunamas, teismai neveikia, policininkai žiopliai ir niekas jam nieko nepadarys, nes jis – pats kiečiausias.
DELFI: Tačiau iš tiesų - jei mokiniai nesudegina mokytojos megztuko, kaip buvo Klaipėdoje, ar nenukapoja šuniui kojų š jų "išdaigas" nelabai kreipiamas dėmesys.

Grįžti Viršus