|
2007 2006 2005
Autorius: Indra Duotaitė, "Vakarų ekspresas", data: 2007 03 05
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta
Uostamiesčio "Vyturio" mokyklos ugdytinių tėvai pašiurpo išvydę internete išplatintame filmuke užfiksuotą tyčiojimąsi iš šios mokyklos pedagogės - pamokos metu mokiniai padegė mokytojos drabužius. Nesuprantama jiems pasirodė ir mokyklos administracijos reakcija. Anot tėvų, mokykla šį incidentą paprasčiausiai nuslėpė. "Nesuvokiama, kaip galima tylėti, kai mokykloje vyksta tokie dalykai? Kaip mes galime būti ramūs nežinodami, ką čia išdarinėja jaunimėlis ar net mūsų pačių vaikai", - piktinosi į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipęsi tėvai.
Minėtos mokyklos vadovas Vladimiras Genutis neneigė, jog iš tiesų prieš keletą savaičių trys dešimtokai chemijos pamokos metu nevykusiai pajuokavo. Kol palinkusi prie vieno vaiko mokytoja aiškino temą, jie žiebtuvėliu padegė pedagogės megztinį. Laimei, mokytoja nenukentėjo. Be to, mobiliuoju telefonu nufilmuotas įvykis atsidūrė internete.
Tačiau mokykla, anot direktoriaus, šio įvykio nė nebandė slėpti. Tiesiog siekiant apsaugoti prasikaltusius, bet nuoširdžiai atgailavusius vaikus, incidentas nebuvo paviešintas, o problema išspręsta pačioje mokykloje. Tądien apie įvykį iš karto buvo informuota mokyklos psichologė bei socialinė pedagogė. Apie savo atžalų išdaigas sužinojo ir tėvai.
"Apklausėme visus įvykio liudytojus, peržiūrėjome medžiagą internete ir kartu su psichologe bei vaikų "pokštą" patyrusia pedagoge ėmėme tartis, kokių priemonių imtis. Labai džiaugiuosi, kad mokytoja reagavo supratingai ir pati pasiūlė humanišką problemos sprendimo būdą", - pasakojo socialinė pedagogė Rita Borta.
Anot jos, mokykloje buvo organizuota atvira pamoka, kurios metu nuomonę apie incidentą galėjo išsakyti ne tik kaltininkai, bet ir visi kiti mokyklos bendruomenės nariai.
"Vaikai su ašaromis akyse atsiprašė mokytojos. Esu tikra, kad jie suprato netinkamai pajuokavę ir nuoširdžiai gailėjosi. Žinoma, galėjome imtis kitokių priemonių ir kreiptis į policiją. Tačiau ar tai būtų veiksmingiau? O šitą pamoką pokštininkai tikrai prisimins visą likusį gyvenimą", - tvirtino R. Borta.
Ji taip pat neigė, kad mokykla esą bandžiusi šį įvykį nuslėpti. Anot R. Bortos, reikalui esant, mokykla nevengia kreiptis į atitinkamas tarnybas. Problema, pedagogės teigimu, yra kita - dažniausiai pagalbos šauksmas lieka neišgirstas.
"Per dvejus darbo metus prirašyta daugybė raštų nepilnamečių reikalų policijai, tačiau veiksmų - jokių. Mokykla palikta viena tramdyti netinkamai besielgiantį jaunimą ir dažnai nuveikia kur kas daugiau nei krūva įvairiausių tarnybų", - aiškino R. Borta.
Nepavydėtina mokyklų situacija pertvarkos pusiaukelėje skundėsi ir V. Genutis. Anot jo, ne paslaptis, kad vienas šalutinių mokyklų tinklo pertvarkos padarinių - vis didesnė nemotyvuotų vaikų koncentracija 9-10 pagrindinių mokyklų klasėse.
Neskirdami reikiamo dėmesio mokymuisi ar mokyklos lankymui šie vaikai, pasak direktoriaus, atsivėrusią tuštumą užpildo negatyviais dalykais. Tuo metu pagelbėti su šiais mokiniais dirbantiems pedagogams - nesiskubinama.
"Prevencinio darbo tęstinumo nėra. Vieningos valstybinės politikos šioje srityje taip pat nėra. Juk viskas ateina iš šeimos, o kas daroma, kad asocialių šeimų būtų mažiau? Teisinė bazės, reglamentuojančios paauglių ar jų tėvų atsakomybę, irgi nėra. Net neaišku, kur reikėtų nukreipti netinkamai besielgiantį vaiką", - skundėsi mokyklos vadovas.
Maža to, prie šios problemos, V. Genučio, prisideda dar viena - specialiųjų poreikių vaikų integracija. Nors tokių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose daugėja, Specialiojo ugdymo įstatymas vis dar neveikia - trūksta specialiųjų pedagogų bei mokytojo padėjėjų. O vienas mokytojas su šitiek problemų susidoroti nepajėgus.
|
