Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė

Labai gaila, kad iki šiol daugeliui atrodo, kad vaikai vienas kitą įžeidinėjo visada, ir tai yra priimtina vaikų bendravimo dalis, nes tai juos ugdo ir stiprina. Tačiau, vaikas, nuolat patirdamas patyčias, pradeda manyti, jog yra bejėgis pakeisti situaciją, todėl nuleidžia rankas, nesiima jokių veiksmų, nesigina.

Patyčios mokyklose neturėtų būti vien vaikų problema. Apie tai, kad vaikui negera, ir dėl ko taip atsitiko – būtinai turi žinoti ir suaugę. Vaikas neturi bijoti, kad pasisakęs mokytojui arba tėvams, bus apkaltintas ir apvadintas „skundiku“. Suaugęs žmogus, patekęs į autoįvykį, patyręs vagystę, apiplėšimą, arba kai buvo sumuštas – nebando tyliai su tuo susitaikyti, arba su skriaudėju kovoti savo jėgomis. Tokiu atveju paprastai kreipiamasi į policiją, kitaip tariant skundžiamasi. Vaikai irgi turi turėti galimybę to nesigėdydami pasakyti apie tai, kad buvo ar yra skriaudžiami.