Palmira Galkontaitė

Kodėl vaikai tyčiojasi, skaudina, žemina kitus?

Tyčiojasi ir žemina kitus tas, kas pats nesijaučia saugus ir stiprus. Žemindamas kitą, jis tarsi kelia savo savivertę, bėga nuo savo paties bailumo ir menkavertiškumo jausmo. Jaučiasi menkas, silpnas, netikęs, todėl ir nori atsigriebti, skaudindamas ir tyčiodamasis iš tų, kurie nesugeba deramai apsiginti.

Kaip galime skatinti pagarbų ir draugišką elgesį tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų? 

Visi mes ateiname iš savo šeimos. Būtent šeimoje, tarp mums artimų žmonių mokomės bendrauti ir sugyventi su kitais. Jeigu tėvas ar motina tam, kad sustiprintų savo vertę, savo autoritetą pasakoja apie kitus dažniau juos peikdamas ar juodindamas, labai tikėtina, kad tokį bendravimo modelį perims ir jų vaikas. Nesusimąstydamas, kad jo tėvai tai daro dėl vidinės menkystės jausmo. Jis taip pat juodins, peiks, tyčiosis. Manydamas, jog tik taip įgyjamas pranašumas.

Tai gali pasirodyti juokinga, bet manau, kad vaikams, o ir jų tėvams, reikia sugrįžti prie knygų. Prie geros literatūros. Tokios, kurioje herojus – niekada neskriaudžia silpnesnio. Atvirkščiai, stoja jo ginti. Kurioje tiek daug gyvenimo atspalvių, tiek daug visų mūsų „kitokių“, kad neišvengiamai ima plėstis tolerancijos ribos, dilgsėti sąžinė ir ateina žinojimas, kuo iš tiesų gali didžiuotis, o dėl ko turėtų būti gėda.