Dalia Michelevičiūtė

LNK foto

Iš visos širdies linkiu, kad "Savaitė Be Patyčių" taptų "Gyvenimu BE PATYČIŲ". Nuodėmės pažeista mūsų žmogiškoji prigimtis aštriai ir negailestingai atsispindi vaikų ir jaunimo tarpusavio santykiuose, kupinuose noro dominuoti, puikuotis materialiomis vertybėmis ir siekti pasisekimo bei pripažinimo bet kokiomis priemonėmis. Žmogaus, kaip Dievo kūrinio, ir apskritai gyvybės vertės sumenkinimas išsigimsta įvairiausiomis patyčių, kartais kraštutinio cinizmo , nors ir labai rafinuoto, besidangstančio žmogaus teisių deklaracija, formomis. Mano giliu įsitikinimu, - tik dieviškųjų dorybių - tikėjimo, vilties ir meilės, diegimas ir puoselėjimas kasdienybėje gali padėti atstatyti pažeistą santykį su Dievu ir artimu. Šie du vektoriai - asmeniškas santykis, persmelgtas meile ir pagarba,  su gyvuoju Dievu ir  artimu, formuoja visą mūsų pasaulėjautą ir pasaulėvoką. Ir mes, suaugusieji, turėtume pradėti nuo savęs, nes " Verba movent, exempla trahunt"  lot.(  "  Žodžiai paskatina, pavyzdžiai patraukia" - liet. ) . Jei sugebėtume kiekvieną akimirką vieni į kitus žvelgti ir kreiptis kaip į Dievo vaikus, savo brolius ir seseris, taptume Dievo karalystės vilties pranašai. Ar ne tam esame pašaukti šiapus?!