Mokyklos lygis

c.Tikslai.

Mokyklos strategijoje turėtų būti apibrėžti prevencijos tikslai: kokio rezultato mes norime pasiekti?   Pavyzdžiui, tikslas yra sukurti mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas galėtų jaustis saugiai ir būti priimtas kaip individualybė. (...priimtas toks koks yra)

d.Veiksmai.

Svarbu ne tik susikurti strategiją,
bet ir laikytis joje aprašytų principų. 

Iškėlus tikslus, svarbu paaiškinti, kaip tie tikslai yra įgyvendinami, kaip vyksta patyčių prevencija mokykloje.

 

Dažnai atskiriems mokyklos bendruomenės nariams nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiamos patyčių situacijos: kokiame etape reikėtų kreiptis į mokyklos administraciją arba susitikti su tėvais, kaip elgtis su prasižengusiais mokinais ir kokia pagalba mokykloje gali būti teikiama patyčių situacijos dalyviams. Ši informacija gali būti pateikta strategijoje.

e.Mokyklos bendruomenės narių teisės.

Strategijoje gali būti aprašytos mokyklos darbuotojų, mokinių ir jų tėvų teisės. Pavyzdžiui, kiekvienas turi teisę, kad su jais būtų elgiamasi mandagiai, ir pagarbiai.
Teisių įvardinimas padėtų įsisąmoninti, kokio elgesio kiekvienas bendruomenės narys gali tikėtis mokykloje bei koks yra tinkamas mokyklos ribose.

f.Kiekvieno bendruomenės nario atsakomybė ir uždaviniai.

Paprastai jeigu žmonėms yra suteikiamos tam tikros teisės yra apibrėžiamos ir jų pareigos. Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys turėtų prisiimti atsakomybę už saugios atmosferos mokykloje  kūrimą ir patyčių mažinimą. Jeigu turime teisę, kad su mumis elgtųsi mandagiai, ir patys privalome elgtis mandagiai su kitais. Svarbu suprasti, kad patyčių netoleravimas yra kiekvieno mokyklos bendruomenės nario atsakomybė. Patyčios – tai ne asmeninė žmogaus, iš kurio tyčiojamasi, problema, jos liečia kiekvieną.   
Strategijoje gali būti pateikta bendra informacija arba išskiriamos grupės: atskirai aprašytos mokyklos darbuotojų, mokinių ir jų tėvų atsakomybės ir uždaviniai.

Patyčių masto mokykloje įvertinimas

Įvertinimu siekiama sužinoti, kaip dažnai vaikai patiria patyčias, kokiais būdais vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, kuriose mokyklos vietose patyčių yra daugiausiai, kokios pagalbos vaikai sulaukia iš suaugusiųjų. Tokį įvertinimą labai naudinga atlikti prieš pradedant įgyvendinti programą ir pakartotinai įvertinti situaciją praėjus tam tikram programos vykdymo laikotarpiui (1-2 metams).

Icon Čia galite rasti klausimyną patyčių masto įvertinimui parengta Vaikų linijos darbuotojų. (102.0 KB)

 

Konferencija

Visi mokyklos bendruomenės nariai turėtų žinoti, kas mokykloje yra daroma smurto ir patyčių prevencijos klausimu. Yra svarbu, kad kiekvienas bendruomenės narys suprastų kokių veiksmų yra imamasi patyčių prevencijos srityje ir galėtų išsakyti savo nuomonę bei vienaip ar kitaip prisidėti prie patyčių problemos sprendimo.
Prevencinio plano ir mokyklos strategijos pristatymą ir aptarimą galima surengti konferencijos forma, kurios dalyviai būtų visi mokyklos bendruomenės nariai: administracija, mokytojai, moksleiviai, tėvai ir kiti su mokykla susiję suaugusieji. Šioje konferencijoje galima būtų pristatyti patyčių reiškinį, tarptautinių ir mokykloje atliktų tyrimų duomenis, mokyklos patyčių strategiją.

 Vietų, kuriose patyčios vyksta dažniausiai, stebėjimas

Yra pastebima tendencija, kad tyčiojamasi daugiausiai tada, kai sumažėja suaugusiųjų priežiūra, pvz., klasėje ar koridoriuje pertraukų metu. Suaugusiųjų, kurie stebi vaikų bendravimą ir gali sureaguoti į patyčių situaciją, buvimas mažina šio elgesio tikimybę.
Panašus efektas stebimas ir gatvėse prie perėjų budint policininkams. Stovintys ir stebintys vairuotojus policininkai skatina vairuotojus drausmingiau elgtis ir padeda pėstiesiems saugiau jaustis. Vairuotojai, kurie yra linkę važiuoti nedrausmingai, nepraleisti pėsčiųjų, matydami policininką, kartais net kartoninį muliažą, tampa mandagesni ir drausmingesni.
Mokytojų aktyvesnis dalyvavimas pertraukų metu bus tuo efektyvesnis, kuo mokytojai bus jautresni ir pastabesni tarp vaikų vykstančioms patyčioms. Tačiau mokytojo, kuris nemato patyčių, kaip problemiško elgesio, buvimas gali neturėti jokio drausminančio poveikio vaikams. Pavyzdžiui, jei mokytojas nelaiko prasivardžiavimo netinkamu elgesiu ir galvoja, kad tai yra normalus dalykas, jis nestabdys tarp vaikų vykstančio prasivardžiavimo – tuomet ir vaikai nesivaržydami prasivardžiuos šalia esant tokiam mokytojui.

 Suaugusiųjų informavimas apie vykstančias patyčias

Mokykla turėtų įvardinti suaugusius asmenis, į kuriuos vaikai, tėvai, mokytojai tiesiogiai, telefonu ar elektroniniu paštu galėtų saugiai kreiptis, norėdami papasakoti apie jų patirtas ar stebėtas patyčias. Tai padėtų mokykloje kurti atvirumo atmosferą, kurioje visi mokyklos bendruomenės nariai gali kreiptis pagalbos ir papasakoti apie patyčias.
Dar viena galimybė paskatinti vaikus ir kitus mokyklos bendruomenės narius kalbėti apie patyčias – pakabinti anonimines laiškų dėžutes, kur vaikai galėtų informuoti suaugusius apie patyčias.

Grįžti Viršus