Individualus lygis

Patyčių prevencija neturi apsiriboti vien tinkamos mokyklos ir klasės aplinkos kūrimu. Pagalba yra reikalinga ir atskiriems vaikams vienaip ar kitaip dalyvaujantiems patyčių situacijoje bei jų tėvams. 

Pagalba skriaudžiamam vaikui. Rekomendacijos mokytojams.

 Kalbantis su patyčias patiriančiu vaiku:

1. Įvardinkite vaikui, kad jis/ji turi teisę jaustis saugus/saugi mokykloje ir, kad kylantys neigiami jausmai yra suprantami.

2. Aptarkite įvykusį tyčiojimosi atvejį. Leiskite vaikui išsakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Išreikškite supratimą ir palaikymą. O drauge surinkite informaciją apie tai, kas įvyko.

3. Drauge su vaiku sudarykite jo saugumo planą. Pirmiausia, aptarkite, kaip vaikas gali išvengti panašių situacijų. Antra, numatykite kartu, kaip vaikas galėtų elgtis, jei patyčios vyktų toliau. Susitarkite, kam vaikas gali papasakoti, jei tyčiojimasis nesiliauja.  

4. Įtraukite nukentėjusį vaiką į veiklas, užsiėmimus, kur jis turėtų progą daugiau bendrauti su kitais bendraamžiais. To tikslas – padėti tyčiojimąsi patiriančiam vaikui gauti bendraamžių paramą.  

5. Įraukite į pagalbos teikimą vaikui svarbius, patikimus asmenis: bendraamžius, su kuriais jis draugauja, mokytojus, kuriais jis pasitiki ar kitus asmenis.

6. Stebėkite, kaip vaikui sekasi toliau.

7. Esant poreikiui susisiekite su tėvais: galima ir jiems trumpai nupasakoti apie įvykusį incidentą ir priemones, kurių ėmėsi mokykla.

Rekomendacijos mokytojui. Pagalba skriaudėjui. 

Pagrindinis tikslas, bendraujant su vaiku, kuris skriaudžia kitus – padėti pakeisti savo elgesį  ir mokinti jį/ją kitokių, neagresyvių bendravimo būdų. Būtų naudinga, jei šis vaikas galėtų dalyvauti bendravimo įgūdžių, pykčio valdymo programoje.
Aptariant patyčių situaciją svarbu suprasti, kad pokalbis su skriaudėjų grupe nėra efektyvu, pokalbis turi vykti atskirai su kiekvienu vaiku:

1. Ramiai įvardinkite, atspindėkite vaiko elgesį aiškiais žodžiais, įvardinant, kaip vaikas tyčiojosi iš kito. Skatinimas atsiprašyti, klausinėjimas „kodėl tu taip padarei?“ ir kaltinimas gali tik pabloginti situaciją.

2. Ramiai paaiškinkite skriaudėjui, kokį poveikį kitiems vaikams daro toks jo elgesys.  

3. Būtinai pasakykite, kad toks elgesys nėra priimtinas ir priminkite, kokio elgesio iš jo tikimasi. Dažnai vaikai neįsiklauso į mokytojų žodžius, kadangi galvoja, kad mokytojai tiesiog „užsisėdo“. Todėl svarbu duoti suprasti, kad nepriimtinas yra ne jis, o jo elgesys.

4. Sužinokite, ko vaikas norėjo pasiekti savo blogu elgesiu ir kartu aptarkite, kaip kitą kartą jis/ji galėtų pasielgti norint pasiekti to paties tikslo nieko neskriausdamas/a.

5. Girkite ir „apdovanokite“ vaiką už gerą elgesį. „Šaunuolis, Andriau, puikiai šiandien darbuojiesi ir netrukdai kitiems vaikams“.

6. Jei patyčios kartojasi, yra svarbu vaikui įvardinti tokio elgesio pasekmes, t.y. kad bus susisiekiama su jo tėvais ar pan.

7. Jeigu patyčios tęsiasi, skriaudėjas tyčiojasi nuolatos, apie tai turėtų būti informuota mokyklos administracija. Skriaudėjas (o ne patyčių taikinys!!!) turi būti pervestas į kitą klasę, programą, arba pašalintas iš mokyklos.