Individualus lygis

Individualūs pokalbiai su vaikų tėvais

Svarbu, kad teikiant pagalbą nukentėjusiems ir skriaudžiantiems kitus vaikams, būtų įtraukiami ir jų tėvai – siekiant su tėvais bendradarbiauti ir efektyviai suteikti pagalbą jų vaikams.


Bendros pokalbių  su mokinių, dalyvavusių patyčių situacijoje, tėvais  rekomendacijos klasės auklėtojui.
Svarbu pakviesti dalyvavusius patyčių situacijoje vaikus ir jų tėvus į bendrą aptarimą. Yra situacijų, kurioms aptarti vieno susitikimo nepakanka, todėl nebūtina skubėti ir stengtis visas problemas išspręsti per vieną kartą. Galimybė po pokalbio apsvarstyti jau aptartus dalykus ir sudėlioti savo mintis gali būti naudinga visiems susitikimo dalyviams. Jeigu pakviestų į aptarimą tėvų santykiai yra įtempti ir priešiški, nebūtina daryti bendro aptarimo ─ klasės auklėtojas galėtų susitikti su tėvais: skriaudžiamojo ir skriaudėjo,  atskirai.

Kartais dėl nuomonių įvairovių ir stiprių emocijų gali būti sunku vesti  produktyvias diskusijas, tokiais atvejais yra reikalinga tarpininko pagalba. Tarpininkas – tai yra žmogus, kuris nėra emociškai įsitraukęs į aptarimą ir galintis kiek įmanoma objektyviai vertinti susiklosčiusią situaciją. Juo galėtų būti mokyklos psichologas, socialinis pedagogas arba išorinis konsultantas. Tarpininko funkcijos: koordinuoti diskusiją (pvz., stebėti laiko ribas), įvardinti pagrindines diskusijų taisykles ir žiūrėti, kad jų būtų laikomasi (pvz., kiekvienas turi galimybę pasisakyti nepertraukinėjamas) bei apibendrinti išsakytas mintis.
Susitikimų metu tėvai gali reikšti įvairias neigiamas emocijas bei kaltinti mokyklos darbuotojus. Konstruktyvūs veiksmai kaltinimo situacijoje:

1. "Garo išleidimas." Kartais svarbu duoti laiko nusiraminti – pertraukinėjimas ir nenorėjimas girdėti, ką sako kitas žmogus gali apsunkinti galimybę pradėti konstruktyvią diskusiją. Po to kai žmogus nusiramino, galima pradėti  diskusiją.

2. Nepasitenkinimo konkretizavimas. Dažnai žmonės kaltindami kitus naudoja apibendrinimus: „viskas blogai, nieko gerai nepadarote, dėl Jūsų kaltės mano vaikai blogai jaučiasi mokykloje“ ir kt. Svarbu išklausti, kas tas „viskas blogai“, kas būtent netenkina, kas konkrečiai nepatinka, kas padėtų suprasti kuria linkme nukreipti pokalbį.

3. Sutikimas, kad kaltinimas, priekaištai yra pagrįsti. Kaltinimų atmetimas ir nenoras jų išklausyti gali tik apsunkinti situaciją. Galimi atsakymų variantai: „Mes suprantame Jūsų poziciją ir nevengsime atsakomybės už tai, kas atsitiko“. Sutikimas gali būti dalinis: „Suprantame, kaip Jums turėtų būti nemalonu patekti į tokią situaciją, tačiau patyčios yra ne vieno žmogaus problema, tai yra visų mokyklos bendruomenės narių tame tarpe ir mokinių tėvų atsakomybė, todėl turime

Prisiminkite, kad sumažinti ar sustabdyti
patyčias - ne vieno žmogaus jėgoms.
Efektyviam šios problemos sprendimui
reikalingas aktyvus mokytojų, mokyklos
administracijos, tėvų ir moksleivių įsitraukimas.

susivienyti ir kartu spręsti iškilusius rūpesčius“.

4. Pozicijos išsakymas. Svarbu ne tik išklausyti kaltinimus bet irparodyti savo poziciją bei situacijos matymą. Kaltinančiajam naudinga pamatyti situaciją iš kitos pusės, mokyklos darbuotojo akimis.

5. Aptarimas galimų veiksmų ir abiem pusėms priimtino sprendimo suradimas. Svarbu atsižvelgti į kito žmogaus poreikius, bet ir nepamiršti savųjų.

Veiksmai, stiprinantys konfliktą:

  • Nesutikimas su kaltinimu.

  • Pašnekovo puolimas, menkinimas.

  • Kito žodžių ignoravimas. 

  • Besąlygiškas kaltės pripažinimas. 

Grįžti Viršus