Klasės lygis
Patyčių situacijų aptarimas
|
|
Nekaltinančio požiūrio esmė – aptarti vykstančias patyčias su visais į jasvienokiu ar kitokiu būdu įsitraukusiais vaikais, nesiekiant surasti kaltininkus ir juos nubausti. Aptarimo metu daugiau dėmesio skirkite supratimui, koks buvo kiekvieno vaiko vaidmuo įvykusiose patyčiose ir ką galima daryti kitaip, jei patyčios kartosis. Aptarime būtinai turi dalyvauti skriaudėjas, stebėtojai, nuskriaustą vaiką palaikantys vaikai. Skriaudžiamas vaikas gali pasirinkti, ar dalyvaus aptarime, ar ne.
Kaltų ieškojimas patyčių situacijoje nepadės išspręsti šios problemos. Yra pavojus, kad kaltas gali tapti vaikas, kuris agresija mėgino apsiginti nuo emocinio smurto.
6 žingsniai, kaip organizuojamas patyčių situacijos aptarimas, naudojant nekaltinantį požiūrį:
-
Pokalbis su skriaudžiamu vaiku. Pokalbio metu nuo patyčių nukentėjusį vaiką reikėtų skatinti papasakoti, kas vyksta, įvardinti jam kylančius jausmus. Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, bendraudamas su mokytoju ar auklėtoju. Šio pokalbio metu reikėtų išsiaiškinti, ar vaikas norėtų dalyvauti patyčių situacijos aptarime.
-
Susitikimo su visais dalyvavusiais patyčiose organizavimas. Mokytojas ar kitas suaugęs surengia mokinių grupės ar klasės susitikimą, kuriame dalyvauja skriaudėjas bei visi patyčias stebėję vaikai.
-
Situacijos išsiaiškinimas. Mokytojas suteikia galimybę skirtingiems vaikams papasakoti, kaip jie supranta, kad atsitiko – be kaltinimų, tik faktų lygmenyje. O taip pat padeda jiems suprasti, koks jų vaidmuo buvo patyčiose. Aiškinantis situaciją tiktų tokie klausimai: Kas atsitiko? (paprašyti, kad skirtingi vaikai papasakotų, kaip jie supranta įvykusį incidentą); Dėl ko kilo tyčiojimasis? Kaip jis prasidėjo? Koks buvo kitų, aktyviai patyčiose nedalyvavusių, vaikų vaidmuo? Kaip patyčių stebėjimas galėjo įtakoti skriaudėjo veiksmus? Kas galėjo nutraukti vykstančias patyčias?
-
Pasidalinimas jausmais. Aptariama, kaip jautėsi patyčiose skirtingos pusės: skriaudėjas, nukentėjęs vaikas, stebėtojai. Klausimai galėtų būti tokie: Kaip jautėsi vaikai, stebėdami tyčiojimąsi? Kaip jautėsi skriaudėjas? Kaip jautėsi skriaudžiamas vaikas? Kaip vaikai jaučiasi dabar?
-
Galimi situacijos sprendimo būdai. Su vaikais inicijuojama diskusija – ką dabar galime daryti su šia situacija, kaip gerinti situaciją klasėje, kaip padėti nukentėjusiam vaikui. Galima surinkti aptarimo dalyvių idėjas apie problemos sprendimo būdus, apie tai, kaip padėti nuskriaustam vaikui jaustis geriau. Pvz. "aš sėdėsiu su X vaiku per pietų pertrauką".
-
Išvados: ko galima pasimokyti iš šios situacijos? Baigiant aptarimą svarbu būtų padėti vaikams suprasti, kad nuo kiekvieno jų priklauso tai, kaip vyksta patyčios ir kada jos liausis. Taigi su vaikais galima padiskutuoti, keliant klausimą, kaip galima kitaip elgtis, pasitaikius panašiai situacijai, į ką galima kreiptis pagalbos, kaip iš karto galiam padėti skriaudžiamam vaikui.
Aptarimo metu labai svarbu pagirti, palaikyti ir paskatinti tuos stebėtojus, kurie stengėsi sustabdyti priekabiavimą ir padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi. Patyčias taikę vaikai iš tokio aptarimo mokosi geriau suprasti nukentėjusio vaiko jausmus.
Tyrimai rodo, kad šis metodas yra sėkmingas ir daro didelę įtaką patyčių masto klasėse sumažėjimui.