Mitai apie patyčias

MITAS: Vaikai yra vaikai! Juk jie tik juokais užkabinėja vieni kitus.
REALYBĖ: Kartais patyčios yra painiojamos su humoru, pajuokavimu, tačiau tai yra skirtingi dalykai. Patyčios nuo humoro raiškos skiriasi tuo, kad tas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi skaudinamas, žeminamas, o tiems, kurie tyčiojasi ir stebi, tai atrodo juokinga.

MITAS: Laikui bėgant vaikai išaugs ir liausis tyčiotis. Tyčiojimasis yra natūralus reiškinys tarp bręstančių vaikų. Todėl neverta kreipti ypatingo dėmesio į tai.
REALYBĖ: Tyčiojasi ir vaikai, ir suaugusieji, patyčios vyksta mokykloje, darbe, šeimoje. Netiesa, kad tyčiotis baigiama baigus mokyklą. D. Olweuso atliktas tyrimas rodo, kad 60 proc. berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių vidurinėje mokykloje, iki 24 metų padarė bent vieną nusikaltimą, 35–40 proc. – tris ir daugiau nusikaltimų. Labai mažai tikėtina, kad patyčios gali liautis savaime. Skirtingi tyrimai rodo, kad patyčias galima sumažinti tik įgyvendinant atitinkamas prevencines programas.

MITAS: Patyčių auka privalo apsiginti pati.
REALYBĖ: Neretai manoma, kad vaikas pats vienas turi susitvarkyti su patyčių problema. Galima sutikti vaikų, kurie iš tiesų „puikiai“ tvarkosi su bendraamžių patyčiomis – sprendžia šią problemą pasitelkdami fizinę agresiją, mušdamiesi ir kitaip kovodami su skriaudėjais. Tačiau toks sprendimo būdas nepanaikina problemos. Kartais tėvai gali skatinti tokį vaikų gynimosi būdą, patardami jiems „duoti atgal“, kai kas nors prie jų kabinėjasi. Vis dėlto patyčioms būdingas nelygiavertis jėgų santykis: paprastai patyčias surengia keletas skriaudėjų, besityčiojantys vaikai būna vyresni, stipresni. Dėl to apsiginti tampa sunku, ir vaikams be išorinės pagalbos, neagresyviais būdais gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.

MITAS: Patyčias patiria tik nedidelis skaičius mokinių.
REALYBĖ: Iš tiesų tyčiojimasis paveikia visus vaikus: vieni tyčiojasi iš kitų, kiti patiria patyčias, treti stebi tai, kas vyksta. Visi vaikai atlieka tam tikrą vaidmenį vykstant patyčioms: vieni aktyviai įsitraukia į patyčias, kiti stengiasi laikytis nuošaliai, o kai kurie – mėgina apginti skriaudžiamąjį.

Grįžti Viršus